- snudžius
- snùdžius, snùdė smob. (2) Š, DŽ, NdŽ, OGLI361, Ūd, Stak, Prn, Slk, Lkm, Ml žr. 2 snudis: Toks snùdžius – kur eina, ten snaudžia Dkš. Nevalgyk uodegos, bo būsi snùdžius J. Snùdė užsnūdo besėdėdama J. Gaspadorius nepaves ugnį saugoti kokiam snudžiui algočiui, kursai ir dirb[a], ir vaikščio[ja] it snausdamas S.Dauk. ^ Kolei snùdžius pramiegos, šmarkštusai pirma pribus Prng.
Dictionary of the Lithuanian Language.